blėksterti

blė́ksterti, -i, -ėjo intr. 1. žybtelėti, blikstelėti: Užsikėliau – niekur gyvos ugnės, kad nor blė́kstert! Lp. 2. dėbtelėti, sušnairuoti: Nepatiko bernui barščiai, blė́ksterėjo ir išėjo Brt.